コンテンツにスキップ

リトアニア語

出典: フリー百科事典『ウィキペディア(Wikipedia)』
LITから転送)
リトアニア語
lietuvių kalba
発音 IPA: [lʲɪɛˈtʊvʲuː kɐɫˈbɐ]
話される国  リトアニア
ポーランドの旗 ポーランド
 ベラルーシ
 ラトビア
ロシアの旗 ロシア
 エストニア
地域 北ヨーロッパ
話者数 280万(2021年)[1]
話者数の順位 100位以下
言語系統

インド・ヨーロッパ語族

表記体系 ラテン文字
公的地位
公用語  リトアニア
欧州連合の旗 欧州連合
統制機関 リトアニアの旗 国家リトアニア語委員会
言語コード
ISO 639-1 lt
ISO 639-2 lit
ISO 639-3 lit
テンプレートを表示

: lietuvių kalba302[2], .[]

[]




2,800,0002012)20135,050[3]

[]


 (EU) 

方言[編集]

[4]

2 (tarmės) 1316

23 (patarmės) 西西 (šnektos) 

西

[]


329 ą č ę ė į š ų ū  ž qwx

cd č st š z ž a ą e ę  ė i į yu ų  ū yxzi į 

11dzdž ch21

 ą ę į  ų ae ą  ę y į ū  ų 

ai, au, ei, ie, ui, uoan, am, ar, al, en, em, er, el, in, im, ir, il, un, um, ur, ultiltas ︿žvirblis ︿"il", "ir"žilas ︿kibiras ︿"il", "ir"

[]


調調[5]: áukštas︿aũkštas ︿ mìnti︿miñti︿

(一): : pìktas︿; dùrys︿ "trumpinė priegaidė"︿調調便[6]

(二)tvirtapradė priegaidė:調: : áu in, im, ir, il, un, um, ur, ulì, ù: : ílgas, : ìlgas

(三) tvirtagalė priegaidė:調: : aũ

[]


kirčiuotė (lt) 411áuksas ︿(1)(3)2
[]
 (1)[]

2: dúona ︿, klė́tis ︿33: ãdata ︿, pìktžolė ︿ -a(1)
 (2)[]

2: rą̃stas ︿, vãris ︿, rankà ︿
 (3)[]

22: kóvas ︿︿, arkls ︿, galvà ︿, gerklė̃ ︿, širdìs ︿ 3(3a)(3b): áugalas (3a) ︿; ãmatas (3b) ︿(3a)(3b)23: vanduõ (3a) ︿; vaidmuõ (3b) ︿, sesuõ (3b) ︿)
 (4)[]

(3)(2)2: var̃das ︿, spygls ︿, šakà ︿, pilìs ︿
[]


2[]

2(3)(4)2: šáltas (3) ︿, rūgštùs (3) ︿; šil̃tas (4) ︿, gudrùs (4) ︿-us(3)(1): áiškus ︿, lýgus ︿
3[]

3(1): raudónas ︿-ingas(1): išmintìngas ︿, nuodìngas ︿-inis(1)(2): geležìnis (2) ︿3-as(3a)(3b)-us(4): įvairùs ︿

[]


7

[]


 (giminė) 

[]


 (linksnis) 7

 (vardininkas, nominatyvas) - 

 (kilmininkas, genityvas) - [7]

 (naudininkas, datyvas) - 

 (galininkas, akuzatyvas) - 

 (įnagininkas, instrumentalis) - 

 (vietininkas, lokatyvas) - 

 (šauksmininkas, vokatyvas) - 



 (iliatyvas)  (adesyvas)  (aliatyvas) 

[]

2DU LITUdu litai

1 (vienaskaita) 2 (daugiskaita) metaidurysdžinsai

2 (dviskaita) ([8] 

[]


 (įvardis) 

[]


 (asmeninis įvardis) 2tujūs 3
人称代名詞の格変化
単数 複数 再帰
代名詞
1人称 2人称 3人称 1人称 2人称 3人称
男性 女性 男性 女性
主格 tu jis(ai) ji(nai) mes jūs jie jos (なし)
属格 manęs tavęs jo jos mūsų jūsų savęs
与格 man tau jam jai mums jums jiems joms sau
対格 mane tave mus jus juos jas save
具格 manimi tavimi juo ja mumis jumis jais jomis savimi
位格 manyje tavyje jame joje mumyse jumyse juose jose savyje
日本語 彼/
それ
彼女/
それ
私たち あなた/
君たち/
あなた方
彼ら/
それら
彼女ら/
それら
自分

1212 mano  tavo  savo  "my"  "mine"  mano mãnas, manà '', tãvas, tavà '', sãvas, savà ''manìškis, manìškė '', tavìškis, tavìškė '', mūsìškis, mūsìškė, '', jūsìškis, jūsìškė '' 使[9]
所有代名詞
単数 複数 再帰
代名詞
1人称 2人称 3人称 1人称 2人称 3人称
男性 女性 男性 女性
所有
代名詞
mano tavo jo jos mūsų jūsų savo

22 (dviskaita) 
双数の人称代名詞の格変化
1人称 2人称 3人称
男性 女性 男性 女性 男性 女性
主格 mudu mudvi judu judvi juodu / jiedu jiedvi
属格 mudviejų mudviejų judviejų judviejų jųdviejų jųdviejų
与格 mudviem mudviem judviem judviem jiedviem jodviem
対格 mudu mudvi judu judvi juodu jiedvi
具格 mudviem mudviem judviem judviem jiemdviem jodviem
位格 mudviese mudviese judviese judviese juodviese jiedviese
日本語 私たち2人 君たち2人/
あなた方2人
彼ら2人/
それら2つ
彼女たち2人
/それら2つ

疑問代名詞[編集]


 (klausiamasis įvardis)  kame  kur 
疑問代名詞
疑問代名詞
主格 kas
属格 ko
与格 kam
対格
具格 kuo
位格 kame

関係代名詞[編集]

リトアニア語の関係代名詞 (santykinis įvardis) は以下の通りに格変化する。

関係代名詞 kuris の格変化
単数 複数
男性 女性 男性 女性
主格 kuris kuri kurie kurios
属格 kurio kurios kurių kurių
与格 kuriam kuriai kuriems kurioms
対格 kurį kurią kuriuos kurias
具格 kuriuo kuria kuriais kuriomis
位格 kuriame kurioje kuriuose kuriose

場合によって kuris の代わりに katras が用いられる場合もあるが、標準的ではない。

関係代名詞 katras の格変化
単数 複数
男性 女性 男性 女性
主格 katras katra katrie katros
属格 katro katros katrų katrų
与格 katram katrai katriems katroms
対格 katrą katrą katruos katras
具格 katruo katra katrais katromis
位格 katrame katroje katruose katrose

指示代名詞[編集]

リトアニア語の指示代名詞 (parodomasis įvardis) は以下の通りに格変化する[10]

指示代名詞の格変化
近称 中称 遠称
単数 複数 単数 複数 単数 複数
男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性
主格 šis ši šie šios tas ta tie tos anas ana anie anos
属格 šio šios šių šių to tos ano anos anų anų
与格 šiam šiai šiems šioms tam tai tiems toms anam anai aniems anoms
対格 šį šią šiuos šias tuos tas aną aną anuos anas
具格 šiuo šia šiais šiomis tuo ta tais tomis anuo ana anais anomis
位格 šiame šioje šiuose šiose tame toje tuose tose aname anoje anuose anose
日本語 これ、この これら(の) それ、その
あれ、あの
それら(の)
あれら(の)
あれ、あの あれら(の)

 šitas  šis  tas  šita  šitie  šitos 

 tas  šis  šitas  anas [11][12]

 tas pats [13]
指示代名詞 tas pats の格変化
単数 複数
男性 女性 男性 女性
主格 tas pats ta pati tie patys tos pačios
属格 to paties
(to pačio[14])
tos pačios tų pačių tų pačių
与格 tam pačiam tai pačiai tiems patiems toms pačioms
対格 tą patį tą pačią tuos pačius tas pačias
具格 tuo pačiu ta pačia tais pačiais tomis pačiomis
位格 tame pačiame toje pačioje tuose pačiuose tose pačiose

名詞[編集]


 (daiktavardis) 155

1[]


1 -is 3petys  peties  petis 
名詞(第1変化)の格変化
単数
-as
vyras
「男/夫」
-ias
kelias
「道」
-is
brolis
「兄/弟」
-ys
arklys
「馬」
主格 -as
vyras
-ias
kelias
-is
brolis
-ys
arklys
属格 -o
vyro
-io
kelio
-io
brolio
-io
arklio
与格 -ui
vyrui
-iui
keliui
-iui
broliui
-iui
arkliui
対格
vyrą
-ią
kelią

brolį

arklį
具格 -u
vyru
-iu
keliu
-iu
broliu
-iu
arkliu
位格 -e
vyre
-yje
kelyje
-yje
brolyje
-yje
arklyje
呼格 -e
vyre
-y
kely
-i
broli
-y
arkly
複数
主格 -ai
vyrai
-iai
keliai
-iai
broliai
-iai
arkliai
属格
vyrų
-ių
kelių
-ių
brolių
-ių
arklių
与格 -ams
vyrams
-iams
keliams
-iams
broliams
-iams
arkliams
対格 -us
vyrus
-ius
kelius
-ius
brolius
-ius
arklius
具格 -ais
vyrais
-iais
keliais
-iais
broliais
-iais
arkliais
位格 -uose
vyruose
-iuose
keliuose
-iuose
broliuse
-iuose
arkliuose
呼格 -ai
vyrai
-iai
keliai
-iai
broliai
-iai
arkliai

 -as  -e 

 -e  -ai 
Jonas  Jonai

 -tojas  -ėjas  -jau 
vairuotojas  vairuotojau

 -ukas  -uk 
berniukas  berniuk

 Tokijas  Tokije  Tokijuje 

2[]


2 dėdė  kolega 2 duktė  -ė  sesuo 25
名詞(第2変化)の格変化
単数
-a
diena
「日」
-ia
vyšnia
「桜」

gėlė
「花」
主格 -a
diena
-ia
vyšnia

gėlė
属格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gėlės
与格 -ai
dienai
-iai
vyšniai
-ei
gėlei
対格
dieną
-ią
vyšnią

gėlę
具格 -a
diena
-ia
vyšnia
-e
gėle
位格 -oje
dienoje
-ioje
vyšnioje
-ėje
gėlėje
呼格 -a
diena
-ia
vyšnia
-e
gėle
複数
主格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gėlės
属格
dienų
-ių
vyšnių
-ių
gėlių
与格 -oms
dienoms
-ioms
vyšnioms
-ėms
gėlėms
対格 -as
dienas
-ias
vyšnias
-es
gėles
具格 -omis
dienomis
-iomis
vyšniomis
-ėmis
gėlėmis
位格 -ose
dienose
-iose
vyšniose
-ėse
gėlėse
呼格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gėlės

第3変化[編集]


3 dantis  debesis  vagis  žvėris 3

 -is 13 akis  dantis 
名詞(第3変化)の格変化
単数
-is
akis
「目」
-is
dantis
「歯」
主格 -is
akis
-is
dantis
属格 -ies
akies
-ies
danties
与格 -iai
akiai
-iui
dančiui
対格
akį

dantį
具格 -imi
akimi
-imi
dantimi
位格 -yje
akyje
-yje
dantyje
呼格 -ie
akie
-ie
dantie
複数
主格 -ys
akys
-ys
dantys
属格 -ių
akių

dantų
与格 -ims
akims
-ims
dantims
対格 -is
akis
-is
dantis
具格 -imis
akimis
-imis
dantimis
位格 -yse
akyse
-yse
dantyse
呼格 -ys
akys
-ys
dantys

第4変化[編集]

第4変化に分類される名詞は男性名詞である。このうち、単数主格が -ius で終わる名詞は、複数形は第1変化と同じ格変化をする。

名詞(第4変化)の格変化
単数
-us
sūnus
「息子」
-ius
vaisius
「果物」
主格 -us
sūnus
-ius
vaisius
属格 -aus
sūnaus
-iaus
vaisiaus
与格 -ui
sūnui
-iui
vaisiui
対格
sūnų
-ių
vaisių
具格 -umi
sūnumi
-iumi
vaisiumi
位格 -uje
sūnuje
-iuje
vaisiuje
呼格 -au
sūnau
-iau
vaisiau
複数
主格 -ūs
sūnūs
-iai
vaisiai
属格
sūnų
-ių
vaisių
与格 -ums
sūnums
-iams
vaisiams
対格 -us
sūnus
-ius
vaisius
具格 -umis
sūnumis
-iais
vaisiais
位格 -uose
sūnuose
-iuose
vaisiuose
呼格 -ūs
sūnūs
-iai
vaisiai

第5変化[編集]

第5変化に分類される名詞は不規則に格変化をするもので、基本的には男性名詞であるが、 sesuo (「姉/妹」)は女性名詞である。また、同じく女性名詞の duktė (「娘」)は、単数主格は語尾が -ė であるものの、それ以外では sesuo と同様の格変化をするため第5変化に分類される。なお、男性名詞の mėnuo (「(暦の上の)月」)は一応第5変化に分類されるものの、単数属格や複数形などは第1変化と同様の格変化をする。

名詞(第5変化)の格変化
単数
-uo
akmuo
「石」
-uo
šuo
「犬」
-uo
mėnuo
「月」
-uo
sesuo
「姉/妹」

duktė
「娘」
主格 -uo
akmuo
-uo
šuo
-uo
mėnuo
-uo
sesuo

duktė
属格 -ens
akmens
-uns
šuns
-esio
mėnesio
-ers
sesers
-ers
dukters
与格 -eniui
akmeniui
-uniui
šuniui
-esiui
mėnesiui
-eriai
seseriai
-eriai
dukteriai
対格 -enį
akmenį
-unį
šunį
-esį
mėnesį
-erį
seserį
-erį
dukterį
具格 -eniu
akmeniu
-uniu
šuniu
-esiu
mėnesiu
-eria
seseria
-eria
dukteria
位格 -enyje
akmenyje
-unyje
šunyje
-esyje
mėnesyje
-eryje
seseryje
-eryje
dukteryje
呼格 -enie
akmenie
-unie
šunie
-esie
mėnesie
-erie
seserie
-erie
dukterie
複数
主格 -enys
akmenys
-unys
šunys
-esiai
mėnesiai
-erys
seserys
-erys
dukterys
属格 -enų
akmenų
-unų
šunų
-esių
mėnesių
-erų
seserų
-erų
dukterų
与格 -enims
akmenims
-unims
šunims
-esiams
mėnesiams
-erims
seserims
-erims
dukterims
対格 -enis
akmenis
-unis
šunis
-esius
mėnesius
-eris
seseris
-eris
dukteris
具格 -enimis
akmenimis
-unimis
šunimis
-esiais
mėnesiais
-erimis
seserimis
-erimis
dukterimis
位格 -enyse
akmenyse
-unyse
šunyse
-esiuose
mėnesiuose
-eryse
seseryse
-eryse
dukteryse
呼格 -enys
akmenys
-unys
šunys
-esiai
mėnesiai
-erys
seserys
-erys
dukterys

借用語[編集]


pasiskolintas daiktavardis5 computer  kompiuteris  is 1nelinksniuojamas daiktavardis i  o  u  a  ė 2[15] aveniu  avenue  kakadu  Kakadu  žiuri  jury  turnė  tournée  karatė  kupė  coupé  koljė  collier  amplua  emploi 7 karatė 58.06%  41.94% [15]

[15]

alibi 

esė 

haiku 

interviu 

kazino 

kimono 

meniu 

metro 

šou 

tabu 

taksi 

tango 

želė 

[]


 mas 1 yti  yti  ymas 3 imas 

 masis 
動詞から派生した名詞の格変化
-mas
mokymas
「教えること」
-masis
mokymasis
「学習」
主格 -mas
mokymas
-masis
mokymasis
属格 -mo
mokymo
-mosi
mokymosi
与格 -mui
mokymui
-muisi
mokymuisi
対格 -mą
mokymą
-mąsi
mokymąsi
具格 -mu
mokymu
-musi
mokymusi
位格 -me
mokyme
-mesi
mokymesi

その他にも動詞から派生した名詞の中には規則性が見られるものがある(以下の表を参照)。

動詞から派生した名詞の規則性
名詞
の語尾
規則性
‑mas 動詞から派生した名詞 ‑mas は、「〜すること」を表す。
不定形が ‑yti で終わる動詞は、 ‑yti を ‑mas に変えることで作られる。それ以外の動詞は、3人称過去形の最後の母音を ‑imas に変えることで作られる。
‑ykla 動詞から派生した名詞 ‑ykla は、行為が行われる場所を表す。
動詞の3人称過去形の最後の母音を ‑ykla に置き換えることで作られる。
‑sena 動詞から派生した名詞 ‑sena は、行為の方法を表す。動詞の不定形の最後の ‑ti を ‑sena に置き換えることで作られる。

形容詞・副詞[編集]

単純形[編集]


 (būdvardis)  -as 1 -us 2 -is 3 didelis  kairys 13

12 (prieveiksmis) 1 -a  -ai 2 -u  -iai 3
形容詞(単純形)・副詞の格変化
第1変化 第2変化 第3変化
男性
geras
「良い」
女性
gera
「良い」
男性
gražus
「美しい」
女性
graži
「美しい」
男性
naminis
「家庭の」
女性
naminė
「家庭の」
単数
主格 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
-is
naminis

naminė
属格 -o
gero
-os
geros
-aus
gražaus
-ios
gražios
-io
naminio
-ės
naminės
与格 -am
geram
-ai
gerai
-iam
gražiam
-iai
gražiai
-iam
naminiam
-ei
naminei
対格
gerą

gerą

gražų
-ią
gražią

naminį

naminę
具格 -u
geru
-a
gera
-iu
gražiu
-ia
gražia
-iu
naminiu
-e
namine
位格 -ame
gerame
-oje
geroje
-iame
gražiame
-ioje
gražioje
-iame
naminiame
-ėje
naminėje
呼格 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
-i
namini
-e
namine
複数
主格 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
-iai
naminiai
-ės
naminės
属格
gerų

gerų
-ių
gražių
-ių
gražių
-ių
naminių
-ių
naminių
与格 -iems
geriems
-oms
geroms
-iems
gražiems
-ioms
gražioms
-iams
naminiams
-ėms
naminėms
対格 -us
gerus
-as
geras
-ius
gražius
-ias
gražias
-ius
naminius
-es
namines
具格 -ais
gerais
-omis
geromis
-iais
gražiais
-iomis
gražiomis
-iais
naminiais
-ėmis
naminėmis
位格 -uose
geruose
-ose
gerose
-iuose
gražiuose
-iose
gražiose
-iuose
naminiuose
-ėse
naminėse
呼格 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
-iai
naminiai
-ės
naminės
中性
-a
gera
-u
gražu
(なし)
副詞
-ai
gerai
-iai
gražiai
(なし)

比較級・最上級[編集]

「より〜」を表す比較級、「最も〜」を表す最上級はそれぞれ以下の通りに変化する。ただし上記の通り第3変化に分類されるものは基本的に材質や性質に関する形容詞であるため、比較級や最上級は存在しない。その中でも didelis (「大きい」)は比較級や最上級を持ち、それぞれ didesnis 、 didžiausias となる。その変化も例外的である(以下の表を参照)。

また、「年をとっている」および「古い」を意味する形容詞 senas は「年をとっている」という意味では比較級や最上級を持たず、比較級 senesnis および最上級 seniausias はそれぞれ「より古い」「最も古い」という意味となる。「年上の」を表す場合は vyresnis 、「最も年上の」を表す場合は vyriausias が用いられる。

なお、比較級および最上級は、それぞれの主格の語尾に合わせて通常の形容詞と同様に格変化する(例えば、geras の比較級 geresnis は語尾が -is であるため第3変化の形容詞と同様の変化をし、最上級 geriausias は語尾が -as であるため第1変化の形容詞と同様の変化をする)。

形容詞・副詞の比較級・最上級
第1変化 第2変化 didelis
男性
geras
「良い」
女性
gera
「良い」
男性
gražus
「美しい」
女性
graži
「美しい」
男性
didelis
「大きい」
女性
didelė
「大きい」
単数
原級 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
didelis didelė
比較級 -esnis
geresnis
-esnė
geresnė
-esnis
gražesnis
-esnė
gražesnė
didesnis didesnė
最上級 -iausias
geriausias
-iausia
geriausia
-iausias
gražiausias
-iausia
gražiausia
didžiausias didžiausia
複数
原級 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
dideli didelės
比較級 -esni
geresni
-esnės
geresnės
-esni
gražesni
-esnės
gražesnės
didesni didesnės
最上級 -iausi
geriausi
-iausios
geriausios
-iausi
gražiausi
-iausios
gražiausios
didžiausi didžiausios
中性
原級 -a
gera
-u
gražu
didu
比較級 -iau
geriau
-iau
gražiau
didžiau
最上級 -iausia
geriausia
-iausia
gražiausia
didžiausia
副詞
原級 -ai
gerai
-iai
gražiai
didžiai
比較級 -iau
geriau
-iau
gražiau
didžiau
最上級 -iausiai
geriausiai
-iausiai
gražiausiai
didžiausiai

限定形[編集]


 (įvardžiuotinis būdvardis) tasaĩ [16]
形容詞(限定形)の格変化
第1変化 第2変化 第3変化
男性
geras
「良い」
女性
gera
「良い」
男性
gražus
「美しい」
女性
graži
「美しい」
男性
vidutinis
「並の」
女性
vidutinė
「並の」
単数
主格 -asis
gerasis
-oji
geroji
-usis
gražusis
-ioji
gražioji
-ysis
vidutinysis
-ioji
vidutinioji
属格 -ojo
gerojo
-osios
gerosios
-iojo
gražiojo
-iosios
gražiosios
-iojo
vidutiniojo
-iosios
vidutiniosios
与格 -ajam
gerajam
-ajai
gerajai
-iajam
gražiajam
-iajai
gražiajai
-iajam
vidutiniajam
-iajai
vidutiniajai
対格 -ąjį
gerąjį
-ąją
gerąją
-ųjį
gražųjį
-iąją
gražiąją
-įjį
vidutinįjį
-iąją
vidutiniąją
具格 -uoju
geruoju
-ąja
gerąja
-iuoju
gražiuoju
-iąja
gražiąja
-iuoju
vidutiniuoju
-ąja
vidutiniąja
位格 -ajame
gerajame
-ojoje
gerojoje
-iajame
gražiajame
-iojoje
gražiojoje
-iajame
vidutiniajame
-iojoje
vidutiniojoje
複数
主格 -ieji
gerieji
-osios
gerosios
-ieji
gražieji
-iosios
gražiosios
-ieji
vidutinieji
-iosios
vidutiniosios
属格 -ųjų
gerųjų
-ųjų
gerųjų
-iųjų
gražiųjų
-iųjų
gražiųjų
-iųjų
vidutiniųjų
-iųjų
vidutiniųjų
与格 -iesiems
geriesiems
-osioms
gerosioms
-iesiems
gražiesiems
-iosioms
gražiosioms
-iesiems
vidutiniesiems
-iosioms
vidutiniosioms
対格 -uosius
geruosius
-ąsias
gerąsias
-iuosius
gražiuosius
-iąsias
gražiąsias
-iuosius
vidutiniuosius
-iąsias
vidutiniąsias
具格 -aisiais
geraisiais
-osiomis
gerosiomis
-iaisiais
gražiaisiais
-iosiomis
gražiosiomis
-iaisiais
vidutiniaisiais
-iosiomis
vidutiniosiomis
位格 -uosiuose
geruosiuose
-osiose
gerosiose
-iuosiuose
gražiuose
-iosiose
gražiosiose
-iuosiuose
vidutiniuosiuose
-iosiose
vidutiniosiose

動詞[編集]


 (veiksmažodis)  -ti  -tis 

3

 (tiesioginė nuosaka)  (liepiamoji nuosaka)  (tariamoji nuosaka) 3 (nuosaka) 

[]

[]

 būti be

 "Jūs esate lietuvis."

   "Jūs esate lietuviai."

   "Mes buvome studentai."

 būti 調

 "Aš buvau Japonijoje."
    "Aš esu buvęs/buvusi Japonijoje."

būti 3
存在動詞 būti の現在形と過去形
現在形 過去形
肯定 否定 肯定 否定
単数 1人称 esu nesu buvau nebuvau
2人称 esi nesi buvai nebuvai
3人称 yra nėra buvo nebuvo
複数 1人称 esame nesame buvome nebuvome
2人称 esate nesate buvote nebuvote
3人称 yra nėra buvo nebuvo

なお、存在動詞の現在形には上記のほかに以下の形をとるものもあり、一般的に多く用いられる。これには「必ずしもそうとは言い切れないものの大抵の場合は〜である/ではない」といった意味合いが含まれている。

現在形
肯定 否定
単数 1人称 būnu nebūnu
2人称 būni nebūni
3人称 būna nebūna
複数 1人称 būname nebūname
2人称 būnate nebūnate
3人称 būna nebūna
例・ "Lietuvoje vasaros kartais būna vėsios."(リトアニアでは夏はたまに涼しいこともある。)
一般動詞(非再帰動詞)[編集]

3 -a 1 -i 2 -o 33 -o 1 -ė 2

調
例・ "Aš mačiau šį filmą."(私はこの映画を見たことがある。)
   ≒ "Aš esu matęs/mačiusi šį filmą."(私はこの映画を見たことがある。)
一般動詞(非再帰動詞)の現在形と過去形
現在形 過去形
第1変化
eiti
「行く」
第2変化
turėti
「持つ」
第3変化
klausyti
「聞く」
第1変化
eiti
「行く」
第2変化
klausyti
「聞く」
単数 1人称 -u
einu
-iu
turiu
-au
klausau
-au
ėjau
-iau
klausiau
2人称 -i
eini
-i
turi
-ai
klausai
-ai
ėjai
-ei
klausei
3人称 -a
eina
-i
turi
-o
klauso
-o
ėjo

klausė
複数 1人称 -ame
einame
-ime
turime
-ome
klausome
-ome
ėjome
-ėme
klausėme
2人称 -ate
einate
-ite
turite
-ote
klausote
-ote
ėjote
-ėte
klausėte
3人称 -a
eina
-i
turi
-o
klauso
-o
ėjo

klausė

 ne-  eiti  e-  n- 

einu  neinu 

  turime  neturime 

  klausėte  neklausėte 


一般動詞の規則性
不定形
の語尾
規則性
‑auti 名詞から派生した動詞 ‑auti は、3人称現在形が ‑auja 、3人称過去形が ‑avo となる。
上記以外の動詞で不定形の語尾が ‑auti のものは、上記のものとは異なる3人称現在形、3人称過去形を有する。
‑enti 不定形の語尾が ‑enti で終わる動詞は、3人称現在形が ‑ena 、3人称過去形が ‑eno となる。
‑ėti 形容詞から派生した自動詞 ‑ėti は、3人称現在形が ‑ėja 、3人称過去形が ‑ėjo となる。
別の動詞から派生した動詞 ‑inėti は、3人称現在形が ‑inėja 、3人称過去形が ‑inėjo となる。この形をとる動詞は、同じ行為を繰り返し行う動作を表す。
不定形の語尾が ‑telėti で終わる動詞は、3人称現在形が ‑telėja (場合によって ‑teli )、3人称過去形が ‑telėjo となる。この形をとる動詞は瞬時に行われる動作を表す。
上記以外の動詞で不定形の語尾が ‑ėti のものは、3人称現在形が ‑a または ‑i 、3人称過去形は ‑ėjo となる。
‑inti 形容詞や自動詞から派生した他動詞 ‑inti は、3人称現在形が ‑ina 、3人称過去形が ‑ino となる。
上記以外の動詞で不定詞の語尾が ‑inti のものは、上記のものとは異なる3人称現在形、3人称過去形を有する。
‑yti 名詞から派生した動詞 ‑yti は、3人称現在形が ‑ija で、3人称過去形が ‑ijo となる。
上記以外の動詞で不定形の語尾が ‑yti のものは、3人称現在形が ‑o 、3人称過去形が ‑ė となる。
‑oti 名詞あるいは別の動詞から派生した動詞 ‑oti は、3人称現在形が ‑oja 、3人称過去形が ‑ojo となる。別の動詞から派生したものは、同じ行為を繰り返し行う動作を表す。
上記以外の動詞で不定形の語尾が ‑oti のものは、3人称現在形が ‑o 、3人称過去形が ‑ojo となる。
‑uoti 名詞や形容詞あるいは他の動詞から派生した動詞 ‑uoti は、3人称現在形が ‑uoja 、3人称過去形が ‑avo となる。
上記以外の動詞で不定形の語尾が ‑uoti のものは、上記のものとは異なる3人称現在形、3人称過去形を有する。
一般動詞(再帰動詞)[編集]

再帰動詞の現在形と過去形は主語に応じて以下のように変化する。

再帰動詞の現在形と過去形
現在形 過去形
第1変化
džiaugtis
「喜ぶ」
第2変化
tikėtis
「期待する」
第3変化
mokytis
「学ぶ」
第1変化
tikėtis
「期待する」
第2変化
mokytis
「学ぶ」
単数 1人称 -uosi
džiaugiuosi
-iuosi
tikiuosi
-ausi
mokausi
-ausi
tikėjausi
-iausi
mokiausi
2人称 -iesi
džiaugiesi
-iesi
tikiesi
-aisi
mokaisi
-aisi
tikėjaisi
-eisi
mokėsi
3人称 -asi
džiaugiasi
-isi
tikisi
-osi
mokosi
-osi
tikėjosi
-ėsi
mokėsi
複数 1人称 -amės
džiaugiamės
-imės
tikimės
-omės
mokomės
-omės
tikėjomės
-ėmės
mokėmės
2人称 -atės
džiaugiatės
-itės
tikitės
-otės
mokotės
-otės
tikėjotės
-ėtės
mokėtės
3人称 -asi
džiaugiasi
-isi
tikisi
-osi
mokosi
-osi
tikėjosi
-ėsi
mokėsi

なお、接頭辞がつく場合や否定形の場合は、-si- が前に移動する。

直説法(習慣過去形)[編集]

リトアニア語の動詞の習慣過去形は、過去に何度も行っていた行為を表現するときに用いられ、習慣過去形の動詞は日本語では「〜していたものだ」とも訳される(英語の "used to 〜" に相当)。不定形の語尾 -ti(s) を変化させて表現される。

動詞の習慣過去形
習慣過去形
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
eiti
「行く」
再帰動詞
mokytis
「学ぶ」
単数 1人称 -davau
būdavau
-davau
eidavau
-davausi
mokydavausi
2人称 -davai
būdavai
-davai
eidavai
-davaisi
mokydavaisi
3人称 -davo
būdavo
-davo
eidavo
-davosi
mokydavosi
複数 1人称 -davome
būdavome
-davome
eidavome
-davomės
mokydavomės
2人称 -davote
būdavote
-davote
eidavote
-davotės
mokydavotės
3人称 -davo
būdavo
-davo
eidavo
-davosi
mokydavosi

習慣過去形の否定は、現在形や過去形などと同様に単語の頭に ne- を付して表現される。

直説法(未来形)[編集]

リトアニア語の動詞の未来形は、不定形の語尾 -ti(s) を変化させて表現される。原則として、1人称単数の語尾は -siu 、2人称単数の語尾は -si 、3人称の語尾は -s 、1人称複数の語尾は -sime 、2人称複数の語尾は -site となる。未来形の否定は、現在形や過去形などと同様に単語の頭に ne- を付して表現される。

動詞の未来形
未来形
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
eiti
「行く」
再帰動詞
mokytis
「学ぶ」
単数 1人称 -siu
būsiu
-siu
eisiu
-siuosi
mokysiuosi
2人称 -si
būsi
-si
eisi
-siesi
mokysiesi
3人称 -s
bus
-s
eis
-sis
mokysis
複数 1人称 -sime
būsime
-sime
eisime
-simės
mokysimės
2人称 -site
būsite
-site
eisite
-sitės
mokysitės
3人称 -s
bus
-s
eis
-sis
mokysis

 -sti(s)  -zti(s) 

vesti  vesiu / vesi / ves / vesime / vesite / ves

   s2

  megzti  megsiu / megsi / megs / megsime / megsite / megs

   zs

 -šti(s)  -žti(s) 

nešti  nešiu / neši / neš / nešime / nešite / neš

    s š 

  vežti  vešiu / veši / veš / vešime / vešite / veš

    s ž  š 

 -ti(s) 13y (i)ū  i (i)u 12vyti  siūti 3 vis  sius vyssiūs siusti 3 sius 

būti  bus

  lyti  lis

  gyti  gis

  džiūti  džius

1

plyšti  plyš

  dygti  dygs

  dūkti  dūks

  rūgti  rūgs

2

[]


 -ti(s) 

221
動詞の命令法
命令法
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
eiti
「行く」
再帰動詞
mokytis
「学ぶ」
単数 2人称 -k(i)
būk(i)
-k(i)
eik(i)
-kis
mokykis
複数 1人称 -kime
būkime
-kime
eikime
-kimės
mokykimės
2人称 -kite
būkite
-kite
eikite
-kitės
mokykitės

 ne- 

būk  nebūk 

  eikime  neikime 

  mokykitės  nesimokykite 

 -kti(s)  -gti(s) 

laukti  lauk / laukime / laukite

   k2

  bėgti  bėk / bėkime / bėkite

   gk

[]


 -ti(s) 
動詞の接続法
接続法
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
eiti
「行く」
再帰動詞
mokytis
「学ぶ」
単数 1人称 -čiau
būčiau
-čiau
eičiau
-čiausi
mokyčiausi
2人称 -tum(ei)
būtum(ei)
-tum(ei)
eitum(ei)
-tum(ei)si
mokytum(ei)si
3人称 -tų
būtų
-tų
eitų
-tųsi
mokytųsi
複数 1人称 -tu(mė)me
būtu(mė)me
-tu(mė)me
eitu(mė)me
-tu(mė)mės
mokytu(mė)mės
2人称 -tumėte
būtumėte
-tumėte
eitumėte
-tumėtės
mokytumėtės
3人称 -tų
būtų
-tų
eitų
-tųsi
mokytųsi

2 -tumėte  -tute [17]



Jeigu nebūčiau įstojusi į Vilniaus universitetą, būčiau išvykusi iš Lietuvos.

   

[]


[18]84
[]

(be-

Kas tas valgantis žmogus?

   "Tas einantis vyras yra mano profesorius." 

 be-si- besimokantis studentas
現在能動分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
第1変化/第3変化
dirbti
「働く」
第2変化
mylėti
「愛する」
男性 女性 男性 女性 男性 女性
単数
主格 -antis / -ąs
esantis
/ esąs
-anti
esanti
 
-antis / -ąs
dirbantis
/ dirbąs
-anti
dirbanti
 
-intis / -įs
mylintis
/ mylįs
-inti
mylinti
 
属格 -ančio
esančio
-ančios
esančios
-ančio
dirbančio
-ančios
dirbančios
-inčio
mylinčio
-inčios
mylinčios
与格 -ančiam
esančiam
-ančiai
esančiai
-ančiam
dirbančiam
-ančiai
dirbančiai
-inčiam
mylinčiam
-inčiai
mylinčiai
対格 -antį
esantį
-ančią
esančią
-antį
dirbantį
-ančią
dirbančią
-intį
mylintį
-inčią
mylinčią
具格 -ančiu
esančiu
-ančia
esančia
-ančiu
dirbančiu
-ančia
dirbančia
-inčiu
mylinčiu
-inčia
mylinčia
位格 -ančiame
esančiame
-ančioje
esančioje
-ančiame
dirbančiame
-ančioje
dirbančioje
-inčiame
mylinčiame
-inčioje
mylinčioje
複数
主格 -antys /
esantys
/ esą
-ančios
esančios
 
-antys /
dirbantys
/ dirbą
-ančios
dirbančios
 
-intys /
mylintys
/ mylį
-inčios
mylinčios
 
属格 -ančių
esančių
-ančių
esančių
-ančių
dirbančių
-ančių
dirbančių
-inčių
mylinčių
-inčių
mylinčių
与格 -antiems
esantiems
-ančioms
esančioms
-antiems
dirbantiems
-ančioms
dirbančioms
-intiems
mylintiems
-inčioms
mylinčioms
対格 -ančius
esančius
-ančias
esančias
-ančius
dirbančius
-ančias
dirbančias
-inčius
mylinčius
-inčias
mylinčias
具格 -ančiais
esančiais
-ančiomis
esančiomis
-ančiais
dirbančiais
-ančiomis
dirbančiomis
-inčiais
mylinčiais
-inčiomis
mylinčiomis
位格 -ančiuose
esančiuose
-ančiose
esančiose
-ančiuose
dirbančiuose
-ančiose
dirbančiose
-inčiuose
mylinčiuose
-inčiose
mylinčiose

 be- [19] be-

Aš buvau beeinantis iš namų, kai pradėjo lyti.
[]

使

 būti 

 "Aš esu buvęs/buvusi Japonijoje."
    "Aš buvau Japonijoje."

   "Aš esu matęs/mačiusi šį filmą."
    "Aš mačiau šį filmą."



   "Aš buvau buvęs/buvusi Japonijoje."

   "Aš buvau matęs/mačiusi šį filmą."

2
例・ "Parvažiavęs namo, berniukas skaitė knygą."(男の子は家に帰って本を読んだ。)
過去能動分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞 再帰動詞
不定形が -yti 以外
dirbti
「働く」
不定形が -yti
matyti
「見る」
不定形が -ytis 以外
kalbėtis
「会話する」
不定形が -ytis
mokytis
「学ぶ」
男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性
単数
主格 -ęs
buvęs
-usi
buvusi
-ęs
dirbęs
-usi
dirbusi
-ęs
matęs
-iusi
mačiusi
-ęsis
kalbėjęsis
-usis
kalbėjusis
-ęsis
mokęsis
-iusis
mokiusis
属格 -usio
buvusio
-usios
buvusios
-usio
dirbusio
-usios
dirbusios
-iusio
mačiusio
-iusios
mačiusios
besi-usio
besikalbėjusio
besi-usios
besikalbėjusios
besi-iusio
besimokiusio
besi-iusios
besimokiusios
与格 -usiam
buvusiam
-usiai
buvusiai
-usiam
dirbusiam
-usiai
dirbusiai
-iusiam
mačiusiam
-iusiai
mačiusiai
besi-usiam
besikalbėjusiam
besi-usiai
besikalbėjusiai
besi-iusiam
besimokiusiam
besi-iusiai
besimokiusiai
対格 -usį
buvusį
-usią
buvusią
-usį
dirbusį
-usią
dirbusią
-iusį
mačiusį
-iusią
mačiusią
besi-usį
besikalbėjusį
besi-usią
besikalbėjusią
besi-iusį
besimokiusį
besi-iusią
besimokiusią
具格 -usiu
buvusiu
-usia
buvusia
-usiu
dirbusiu
-usia
dirbusia
-iusiu
mačiusiu
-iusia
mačiusia
besi-usiu
besikalbėjusiu
besi-usia
besikalbėjusia
besi-iusiu
besimokiusiu
besi-iusia
besimokiusia
位格 -usiame
buvusiame
-usioje
buvusioje
-usiame
dirbusiame
-usioje
dirbusioje
-iusiame
mačiusiame
-iusioje
mačiusioje
besi-usiame
besikalbėjusiame
besi-usioje
besikalbėjusioje
besi-iusiame
besimokiusiame
besi-iusioje
besimokiusioje
複数
主格
buvę
-usios
buvusios

dirbę
-usios
dirbusios

matę
-iusios
mačiusios
-ęsi
kalbėjęsi
-usiosis
kalbėjusiosis
-ęsi
mokęsi
-iusiosis
mokiusiosis
属格 -usių
buvusių
-usių
buvusių
-usių
dirbusių
-usių
dirbusių
-iusių
mačiusių
-iusių
mačiusių
besi-usių
besikalbėjusių
besi-usių
besikalbėjusių
besi-iusių
besimokiusių
besi-iusių
besimokiusių
与格 -usiems
buvusiems
-usioms
buvusioms
-usiems
dirbusiems
-usioms
dirbusioms
-iusiems
mačiusiems
-iusioms
mačiusioms
besi-usiems
besikalbėjusiems
besi-usioms
besikalbėjusioms
besi-iusiems
besimokiusiems
besi-iusioms
besimokiusioms
対格 -usius
buvusius
-usias
buvusias
-usius
dirbusius
-usias
dirbusias
-iusius
mačiusius
-iusias
mačiusias
besi-usius
besikalbėjusius
besi-usias
besikalbėjusias
besi-iusius
besimokiusius
besi-iusias
besimokiusias
具格 -usiais
buvusiais
-usiomis
buvusiomis
-usiais
dirbusiais
-usiomis
dirbusiomis
-iusiais
mačiusiais
-iusiomis
mačiusiomis
besi-usiais
besikalbėjusiais
besi-usiomis
besikalbėjusiomis
besi-iusiais
besimokiusiais
besi-iusiomis
besimokiusiomis
位格 -usiuose
buvusiuose
-usiose
buvusiose
-usiuose
dirbusiuose
-usiose
dirbusiose
-iusiuose
mačiusiuose
-iusiose
mačiusiose
besi-usiuose
besikalbėjusiuose
besi-usiose
besikalbėjusiose
besi-iusiuose
besimokiusiuose
besi-iusiose
besimokiusiose
習慣過去能動分詞[編集]
習慣過去能動分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -davęs
būdavęs
-davusi
būdavusi
-davęs
dirbdavęs
-davusi
dirbdavusi
属格 -davusio
būdavusio
-davusios
būdavusios
-davusio
dirbdavusio
-davusios
dirbdavusios
与格 -davusiam
būdavusiam
-davusiai
būdavusiai
-davusiam
dirbdavusiam
-davusiai
dirbdavusiai
対格 -davusį
būdavusį
-davusią
būdavusią
-davusį
dirbdavusį
-davusią
dirbdavusią
具格 -davusiu
būdavusiu
-davusia
būdavusia
-davusiu
dirbdavusiu
-davusia
dirbdavusia
位格 -davusiame
būdavusiame
-davusioje
būdavusioje
-davusiame
dirbdavusiame
-davusioje
dirbdavusioje
複数
主格 -davę
būdavę
-davusios
būdavusios
-davę
dirbdavę
-davusios
dirbdavusios
属格 -davusių
būdavusių
-davusių
būdavusių
-davusių
dirbdavusių
-davusių
dirbdavusių
与格 -davusiems
būdavusiems
-davusioms
būdavusioms
-davusiems
dirbdavusiems
-davusioms
dirbdavusioms
対格 -davusius
būdavusius
-davusias
būdavusias
-davusius
dirbdavusius
-davusias
dirbdavusias
具格 -davusiais
būdavusiais
-davusiomis
būdavusiomis
-davusiais
dirbdavusiais
-davusiomis
dirbdavusiomis
位格 -davusiuose
būdavusiuose
-davusiose
būdavusiose
-davusiuose
dirbdavusiuose
-davusiose
dirbdavusiose
未来能動分詞[編集]

使

 "Ateisiančios žiemos ilgumo nežinom."[20] 


未来能動分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -siantis / -ąs
būsiantis
/ būsiąs
-sianti
būsianti
 
-siantis / -ąs
dirbsiantis
/ dirbsiąs
-sianti
dirbsianti
 
属格 -siančio
būsiančio
-siančios
būsiančios
-siančio
dirbsiančio
-siančios
dirbsiančios
与格 -siančiam
būsiančiam
-siančiai
būsiančiai
-siančiam
dirbsiančiam
-siančiai
dirbsiančiai
対格 -siantį
būsiantį
-siančią
būsiančią
-siantį
dirbsiantį
-siančią
dirbsiančią
具格 -siančiu
būsiančiu
-siančia
būsiančia
-siančiu
dirbsiančiu
-siančia
dirbsiančia
位格 -siančiame
būsiančiame
-siančioje
būsiančioje
-siančiame
dirbsiančiame
-siančioje
dirbsiančioje
複数
主格 -siantys /
būsiantys
/ būsią
-siančios
būsiančios
 
-siantys /
dirbsiantys
/ dirbsią
-siančios
dirbsiančios
 
属格 -siančių
būsiančių
-siančių
būsiančių
-siančių
dirbsiančių
-siančių
dirbsiančių
与格 -siantiems
būsiantiems
-siančioms
būsiančioms
-siantiems
dirbsiantiems
-siančioms
dirbsiančioms
対格 -siančius
būsiančius
-siančias
būsiančias
-siančius
dirbsiančius
-siančias
dirbsiančias
具格 -siančiais
būsiančiais
-siančiomis
būsiančiomis
-siančiais
dirbsiančiais
-siančiomis
dirbsiančiomis
位格 -siančiuose
būsiančiuose
-siančiose
būsiančiose
-siančiuose
dirbsiančiuose
-siančiose
dirbsiančiose
現在受動分詞[編集]

3 -mas / -ma 3 (yra)  esa  -mas / -ma  -s 
例・ "Šis namas statomas dabar." (この家は今建設されている。)
   "Čia rūkyti draudžiama." (ここは禁煙です。)
現在受動分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -mas
esamas
-ma
esama
-mas
dirbamas
-ma
dirbama
属格 -mo
esamo
-mos
esamos
-mo
dirbamo
-mos
dirbamos
与格 -mam
esamam
-mai
esamai
-mam
dirbamam
-mai
dirbamai
対格 -mą
esamą
-mą
esamą
-mą
dirbamą
-mą
dirbamą
具格 -mu
esamu
-ma
esama
-mu
dirbamu
-ma
dirbama
位格 -mame
esamame
-moje
esamoje
-mame
dirbamame
-moje
dirbamoje
複数
主格 -mi
esami
-mos
esamos
-mi
dirbami
-mos
dirbamos
属格 -mų
esamų
-mų
esamų
-mų
dirbamų
-mų
dirbamų
与格 -miems
esamiems
-moms
esamoms
-miems
dirbamiems
-moms
dirbamoms
対格 -mus
esamus
-mas
esamas
-mus
dirbamus
-mas
dirbamas
具格 -mais
esamais
-momis
esamomis
-mais
dirbamais
-momis
dirbamomis
位格 -muose
esamuose
-mose
esamose
-muose
dirbamuose
-mose
dirbamose
中性
-ma
esama
-ma
dirbama

また、形容詞と同様に限定形が存在する。格変化は以下の通り[21]

現在受動分詞(限定形)の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -masis
esamasis
-moji
esamoji
-masis
dirbamasis
-moji
dirbamoji
属格 -mojo
esamojo
-mosios
esamosios
-mojo
dirbamojo
-mosios
dirbamosios
与格 -majam
esamajam
-majai
esamajai
-majam
dirbamajam
-majai
dirbamajai
対格 -mąjį
esamąjį
-mąja
esamąja
-mąjį
dirbamąjį
-mąja
dirbamąja
具格 -muoju
esamuoju
-mąja
esamąja
-muoju
dirbamuoju
-mąja
dirbamąja
位格 -majame
esamajame
-mojoje
esamojoje
-majame
dirbamajame
-mojoje
dirbamojoje
複数
主格 -mieji
esamieji
-mosios
esamosios
-mieji
dirbamieji
-mosios
dirbamosios
属格 -mųjų
esamųjų
-mųjų
esamųjų
-mųjų
dirbamųjų
-mųjų
dirbamųjų
与格 -miesiems
esamiesiems
-mosioms
esamosioms
-miesiems
dirbamiesiems
-mosioms
dirbamosioms
対格 -muosius
esamuosius
-mąsias
esamąsias
-muosius
dirbamuosius
-mąsias
dirbamąsias
具格 -maisiais
esamaisiais
-mosiomis
esamosiomis
-maisiais
dirbamaisiais
-mosiomis
dirbamosiomis
位格 -muosiuose
esamuosiuose
-mosiose
esamosiose
-muosiuose
dirbamuosiuose
-mosiose
dirbamosiose
過去受動分詞[編集]
未来受動分詞[編集]
[]

 (reikiamybės dalyvis)  -ti  -nas / -na 1

Tas žodis yra nevartotinas.使

  Turiu daug neatidėliotinų darbų.
必要分詞の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -ti-nas
būtinas
-ti-na
būtina
-ti-nas
dirbtinas
-ti-na
dirbtina
属格 -ti-no
būtino
-ti-nos
būtinos
-ti-no
dirbtino
-ti-nos
dirbtinos
与格 -ti-nam
būtinam
-ti-nai
būtinai
-ti-nam
dirbtinam
-ti-nai
dirbtinai
対格 -ti-ną
būtiną
-ti-ną
būtiną
-ti-ną
dirbtiną
-ti-ną
dirbtiną
具格 -ti-nu
būtinu
-ti-na
būtina
-ti-nu
dirbtinu
-ti-na
dirbtina
位格 -ti-name
būtiname
-ti-noje
būtinoje
-ti-name
dirbtiname
-ti-noje
dirbtinoje
複数
主格 -ti-ni
būtini
-ti-nos
būtinos
-ti-ni
dirbtini
-ti-nos
dirbtinos
属格 -ti-nų
būtinų
-ti-nų
būtinų
-ti-nų
dirbtinų
-ti-nų
dirbtinų
与格 -ti-niems
būtiniems
-ti-noms
būtinoms
-ti-niems
dirbtiniems
-ti-noms
dirbtinoms
対格 -ti-nus
būtinus
-ti-nas
būtinas
-ti-nus
dirbtinus
-ti-nas
dirbtinas
具格 -ti-nais
būtinais
-ti-nomis
būtinomis
-ti-nais
dirbtinais
-ti-nomis
dirbtinomis
位格 -ti-nuose
būtinuose
-ti-nose
būtinose
-ti-nuose
dirbtinuose
-ti-nose
dirbtinose

また、形容詞と同様に限定形が存在する。格変化は以下の通り[21]

必要分詞(限定形)の格変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
dirbti
「働く」
男性 女性 男性 女性
単数
主格 -ti-nasis
būtinasis
-ti-noji
būtinoji
-ti-nasis
dirbtinasis
-ti-noji
dirbtinoji
属格 -ti-nojo
būtinojo
-ti-nosios
būtinosios
-ti-nojo
dirbtinojo
-ti-nosios
dirbtinosios
与格 -ti-najam
būtinajam
-ti-najai
būtinajai
-ti-najam
dirbtinajam
-ti-najai
dirbtinajai
対格 -ti-nąjį
būtinąjį
-ti-nąją
būtinąją
-ti-nąjį
dirbtinąjį
-ti-nąją
dirbtinąją
具格 -ti-nuoju
būtinuoju
-ti-nąja
būtinąja
-ti-nuoju
dirbtinuoju
-ti-nąja
dirbtinąja
位格 -ti-najame
būtinajame
-ti-nojoje
būtinojoje
-ti-najame
dirbtinajame
-ti-nojoje
dirbtinojoje
複数
主格 -ti-nieji
būtinieji
-ti-nosios
būtinosios
-ti-nieji
dirbtinieji
-ti-nosios
dirbtinosios
属格 -ti-nųjų
būtinųjų
-ti-nųjų
būtinųjų
-ti-nųjų
dirbtinųjų
-ti-nųjų
dirbtinųjų
与格 -ti-niesiems
būtiniesiems
-ti-nosioms
būtinosioms
-ti-niesiems
dirbtiniesiems
-ti-nosioms
dirbtinosioms
対格 -ti-nuosius
būtinuosius
-ti-nąsias
būtinąsias
-ti-nuosius
dirbtinuosius
-ti-nąsias
dirbtinąsias
具格 -ti-naisias
būtinaisias
-ti-nosiomis
būtinosiomis
-ti-naisias
dirbtinaisias
-ti-nosiomis
dirbtinosiomis
位格 -ti-nuosiuose
būtinuosiuose
-ti-nosiose
būtinosiose
-ti-nuosiuose
dirbtinuosiuose
-ti-nosiose
dirbtinosiose
半分詞[編集]

 (pusdalyvis) [18] -ti(s) 

Skubėdama Milda užmiršo pasiimti skėtį.

  Eidami į universitetą mes užėjome į parduotuvę.

  Nekalbėk valgydamas.
半分詞の変化
存在動詞
būti
「いる/ある」
一般動詞
eiti
「行く」
再帰動詞
mokytis
「学ぶ」
男性 女性 男性 女性 男性 女性
単数 -damas
būdamas
-dama
būdama
-damas
eidamas
-dama
eidama
-damasis
mokydamasis
-damasi
mokydamasi
複数 -dami
būdami
-damos
būdamos
-dami
eidami
-damos
eidamos
-damiesi
mokydamiesi
-damosi
mokydamosi

また、半分詞の前に前置詞 prieš が付されると、日本語では「〜する前に」と訳される表現となる。

例・ "Prieš važiuodamas į Vilnių, Andrius visada užsuka į Kauną." (アンドリュスはいつもヴィリニュスに行く前にカウナスに寄る。)
現在副分詞[編集]
過去副分詞[編集]
習慣過去副分詞[編集]
未来副分詞[編集]
ブーディニース[編集]

būdinys -te -te[22]

:

Àš taĩ neĩ žinóte nežinójau. - 

Jìs juoktè juõkėsi. - 

[]

[]

110[]

1949: -i, -ių, -iems, -is, -iais, -iuose: -ios, -ių, -ioms, -ias, -iomis, -iose2

10 (dešimt) 10 dešimt [23]103 dešimtis  dešimt 
例・ "Ta moteris ieško dešimt metų vaiko."
   "Ta moteris ieško dešimties metų vaiko."
※ 前者は „dešimt“ の格が分からないため「あの女性は10歳の子どもを探している」とも「あの女性は10年間子どもを探し続けている」とも受け取れる文であるのに対し、後者は „dešimties“ と属格であるために「あの女性は10歳の子どもを探している」という意味であることが明確に表されている。
1 から 10 までの基数詞
男性
1 2 3 4 5
主格 vienas du trys keturi penki
属格 vieno dviejų trijų keturių penkių
与格 vienam dviem trims keturiems penkiems
対格 vieną du tris keturis penkis
具格 vienu dviem trimis keturiais penkiais
位格 viename dviejuose trijuose keturiuose penkiuose
6 7 8 9 10
主格 šeši septyni aštuoni devyni dešimt
(不変化)
属格 šešių septynių aštuonių devynių
与格 šešiems septyniems aštuoniems devyniems
対格 šešis septynis aštuonis devynis
具格 šešiais septyniais aštuoniais devyniais
位格 šešiuose septyniuose aštuoniuose devyniuose
女性
1 2 3 4 5
主格 viena dvi trys keturios penkios
属格 vienos dviejų trijų keturių penkių
与格 vienai dviem trims keturioms penkioms
対格 vieną dvi tris keturias penkias
具格 viena dviem trimis keturiomis penkiomis
位格 vienoje dviejose trijose keturiose penkiose
6 7 8 9 10
主格 šešios septynios aštuonios devynios dešimt
(不変化)
属格 šešių septynių aštuonių devynių
与格 šešioms septynioms aštuonioms devynioms
対格 šešias septynias aštuonias devynias
具格 šešiomis septyniomis aštuoniomis devyniomis
位格 šešiose septyniose aštuoniose devyniose

「1」を表す数詞 vienas は、日本語で「ある…」と訳されるような場合には複数形にもなり得る。格変化は以下の通り。

基数詞 vienas の複数形 vieni
単数 複数
男性 女性 男性 女性
主格 vienas viena vieni vienos
属格 vieno vienos vienų vienų
与格 vienam vienai vieniems vienoms
対格 vieną vieną vienus vienas
具格 vienu viena vienais vienomis
位格 viename vienoje vienuose vienose

なお、「両方(の)」(英語の both に相当)という意味の代名詞 abu/abi も基数詞 du/dvi と類似の格変化となる。代名詞 abu/abi は、主格および対格では数詞 du/dvi を伴って abudu や abidvi とも表される。

基数詞 du/dvi と代名詞 abu/abi
数詞 du/dvi 代名詞 abu/abi
男性 女性 男性 女性
主格 du dvi abu(du) abi(dvi)
属格 dviejų dviejų abiejų abiejų
与格 dviem dviem abiem abiem
対格 du dvi abu(du) abi(dvi)
具格 dviem dviem abiem abiem
位格 dviejuose dvijose abiejuose abijose
11 から 19[編集]

1119 (-lika, -likos, -likai, -lika, -lika, -likoje) 
11 から 19 までの基数詞
男性 および 女性
11 12 13 14 15
主格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
属格 vienuolikos dvylikos trylikos keturiolikos penkiolikos
与格 vienuolikai dvylikai trylikai keturiolikai penkiolikai
対格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
具格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
位格 vienuolikoje dvylikoje trylikoje keturiolikoje penkiolikoje
16 17 18 19
主格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
属格 šešiolikos septyniolikos aštuoniolikos devyniolikos
与格 šešiolikai septyniolikai aštuoniolikai devyniolikai
対格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
具格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
位格 šešiolikoje septyniolikoje aštuoniolikoje devyniolikoje
20 から 99[編集]

20901010 (dešimt) 
20 から 90 までの基数詞
男性 および 女性
20 30 40 50
主格 dvidešimt
(不変化)
trisdešimt
(不変化)
keturiasdešimt
(不変化)
penkiasdešimt
(不変化)
属格
与格
対格
具格
位格
60 70 80 90
主格 šešiasdešimt
(不変化)
septyniasdešimt
(不変化)
aštuoniasdešimt
(不変化)
devyniasdešimt
(不変化)
属格
与格
対格
具格
位格

21991213141


21 = 20 (dvidešimt) + 1 (vienas / viena)

 dvidešimt vienas / dvidešimt viena

32 = 30 (trisdešimt) + 2 (du / dvi)

 trisdešimt du / trisdešimt dvi

43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trys / trys)

 keturiasdešimt trys / keturiasdešimt trys

54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (keturi / keturios)

 penkiasdešimt keturi / penkiasdešimt keturios

99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyni / devynios)

 devyniasdešimt devyni / devyniasdešimt devynios
100[]

1001 (-as) 
基数詞 šimtas (100)
男性 および 女性
単数 複数
主格 šimtas šimtai
属格 šimto šimtų
与格 šimtui šimtams
対格 šimtą šimtus
具格 šimtu šimtais
位格 šimte šimtuose
呼格 šimte šimtai
集合数詞[編集]

1 から 9 までの基数詞には通常のもののほか集合数詞もあり、metai(「年」)やdurys(「ドア」)といった単数形がなく複数形しかない名詞にはこの集合数詞が用いられる。

1 から 9 までの集合数詞
男性
1 2 3 4 5
主格 vieneri dveji treji ketveri penkeri
属格 vienerių dvejų trejų ketverių penkerių
与格 vieneriems dvejiems trejiems ketveriems penkeriems
対格 vienerius dvejus trejus ketverius penkerius
具格 vieneriais dvejais trejais ketveriais penkeriais
位格 vieneriuose dvejuose trejuose ketveriuose penkeriuose
6 7 8 9
主格 šešeri septyneri aštuoneri devyneri
属格 šešerių septynerių aštuonerių devynerių
与格 šešeriems septyneriems aštuoneriems devyneriems
対格 šešerius septynerius aštuonerius devynerius
具格 šešeriais septyneriais aštuoneriais devyneriais
位格 šešeriuose septyneriuose aštuoneriuose devyneriuose
女性
1 2 3 4 5
主格 vienerios dvejos trejos ketverios penkerios
属格 vienerių dvejų trejų ketverių penkerių
与格 vienerioms dvejoms trejoms ketverioms penkerioms
対格 vienerias dvejas trejas ketverias penkerias
具格 vieneriomis dvejomis trejomis ketveriomis penkeriomis
位格 vieneriose dvejose trejose ketveriose penkeriose
6 7 8 9
主格 šešerios septynerios aštuonerios devynerios
属格 šešerių septynerių aštuonerių devynerių
与格 šešerioms septynerioms aštuonerioms devynerioms
対格 šešerias septynerias aštuonerias devynerias
具格 šešeriomis septyneriomis aštuoneriomis devyneriomis
位格 šešeriose septyneriose aštuoneriose devyneriose

序数詞[編集]

序数詞は日本語では「…つ目の」「…番目の」と訳される。格変化は形容詞と同じ格変化をする(第1変化)。

1 から 20 までの序数詞
男性 女性
1 pirmas pirma
2 antras antra
3 trečias trečia
4 ketvirtas ketvirta
5 penktas penkta
6 šeštas šešta
7 septintas septinta
8 aštuntas aštunta
9 devintas devinta
10 dešimtas dešimta
11 vienuoliktas vienuolikta
12 dvyliktas dvylikta
13 tryliktas trylikta
14 keturioliktas keturiolikta
15 penkioliktas penkiolikta
16 šešioliktas šešiolikta
17 septynioliktas septyniolikta
18 aštuonioliktas aštuoniolikta
19 devynioliktas devyniolikta
20 dvidešimtas dvidešimta

21


21 = 20 (dvidešimt) + 1 (pirmas / pirma)

 dvidešimt pirmas / dvidešimt pirma

32 = 30 (trisdešimt) + 2 (antras / antra)

 trisdešimt antras / trisdešimt antra

43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trečias / trečia)

 keturiasdešimt trečias / keturiasdešimt trečia

54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (ketvirtas / ketvirta)

 penkiasdešimt ketvirtas / penkiasdešimt ketvirta

99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devintas / devinta)

 devyniasdešimt devintas / devyniasdešimt devinta

[]



日本語
dviese 2人で
trise 3人で
keturiese 4人で
penkiese 5人で
šešiese 6人で
septyniese 7人で
aštuoniese 8人で
devyniese 9人で
keliese 数人で、(疑問文で)何人で
例・ "Ėjome dviese." (〔私たちは〕2人で行きます)
   "Jie buvo trise atėję." (彼らは3人でやって来た)
   "Jie keturiese tai padarė." (彼らはそれを4人で行った)
   "Jie vaikščiojo penkiese." (彼らは5人で歩いた)
   "Keliese dirbate?" (〔あなた方は〕何人で働いていますか?)
   "Dirbame šešiese." (〔私たちは〕6人で働いています)

前置詞[編集]


po už 

[]


ant ︿
ant kalno ︿

anot ︿

iki ︿
iki pasimatymo ︿

iš ︿
iš delnų ︿

iš viršaus ︿ ︿

nuo ︿
nuo nakties ︿

pasak ︿

po ︿
po lietaus ︿

prie ︿
prie namo ︿

šalia ︿

tarp ︿
tarp medžių ︿

tarp žemėsirdangaus ︿

už ︿︿
už lango ︿

[]


apie ︿
apie namą ︿

aplink ︿
aplink bokštą ︿

į ︿
į viršų ︿

pas ︿
pas motiną ︿

per ︿ ︿
per naktį ︿

po ︿
po Lietuvą ︿

prieš ︿
prieš parduotuvę ︿

pro ︿
pro duris ︿

už ︿
už tėvynę ︿

[]


po ︿
po medžiu ︿

su ︿
su motina ︿

sulig

ties ︿

[]




ar - arba

arba - 

bet - 

ir - 

jei - 

jeigu - 

kad - 

kadangi - 

kol - 

nes - 

tačiau - 

[]






 Dievas davė dantis, dievas duos ir duonos  Devas adat dantis, devas dasyati dhanas 

2770[24] kompiuteris  "computer"  Lokautas  "lock out" 

表現[編集]

  • リトアニア: Lietuva
  • リトアニア人: [男性形]lietuvis ([lĭetuvis]), [女性形]lietuvė
  • リトアニア語で: lietuviškai ([lĭetuviʃkaĭ])
  • 日本: Japonija
  • 日本人: [男性形]japonas, [女性形]japonė
  • 日本語で: japoniškai
  • こんにちは(くだけた表現): Labas. ([lābas])
  • おはようございます: Labas rytas.
  • こんにちは(丁寧な表現): Laba diena.
  • こんばんは: Labas vakaras.
  • さようなら(くだけた表現): Iki. ([iki])
  • さようなら(丁寧な表現): Viso gero.
  • どうぞ: prašau ([praʃaŭ])
  • ありがとうございます: ačiū ([āiū])
  • それ: [男性形]tas, [女性形]ta
  • いくらですか?: Kiek kainuoja? ([kĭek kainuoja])
  • はい: taip ([taĭp])
  • いいえ: ne ("ne")
  • ごめんなさい: atsiprašau ([atsipraʃaŭ])
  • (私は)わかりません: nesuprantu ([nesuprantu])
  • あなたは英語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate angliškai? ([/ar/ kalbate āngliʃkaĭ ?])
  • あなたは日本語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate japoniškai?
  • 私は日本から来ました: Aš iš Japonijos.
  • …は何処ですか?: Kur yra …? ([kur īra?])

脚注[編集]



(一)^  (202112). Europeans and their Languages - Special Eurobarometer (PDF) (Report). 20051112調調152,803,6611288%2Ethnologue3,130,9701998[1]

(二)^ Ethnologue.com, : 2018/05/07

(三)^ Ethnologue.com, Also Spoken In: : 2018/05/07

(四)^ Girdenis & Zinkevičius 1966.

(五)^  1992, p. 762.

(六)^ Laigonaitė 1958, pp. 8283.

(七)^  (20091120). 1120. . 20159192016109

(八)^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/20#grammar_309

(九)^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/20#grammar_310

(十)^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, pp. 191, 313.

(11)^ Valeckienė 1998, p. 146.

(12)^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, p. 191.

(13)^ Ramonienė & Pribušauskaitė 2008, pp. 148, 313.

(14)^ Kuri įvardžio pats kilmininko forma taisyklinga: paties ar pačio?

(15)^ abcRimkutė 2011.

(16)^ https://lrc.la.utexas.edu/eieol/litol/40#grammar_337

(17)^  2007, p. 68.

(18)^ ab 2004, p. 130.

(19)^  2004, p. 144.

(20)^ Kristijonas Donelaitis. Metai.

(21)^ abKlimas 1987.

(22)^ Vaičiulytė-Romančuk 2006, pp. 187188.

(23)^  (2009619). 619. . 2016342016109

(24)^ . 201226201626

参考文献[編集]


:

Girdenis, Alexas; Zinkevičius, Zigmas (1966). Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos. Kalbotyra (Slavistica Vilnensis) 14: 139147. ISSN 1392-1517. 

Laigonaitė, A. (1958). Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės supratimo. Kalbotyra 1: 71100. http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20I/Kalb_01_06_Laigonait%C4%97.pdf. 

Rimkutė, Erika (2011). Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė. Kalbos kultūra (Lietuvių kalbos institutas) 84: 184201. http://fcim.vdu.lt/~erika_rimkute/straipsniai/daiktavardziu_gimine.pdf. 

Valeckienė, Adelė (1998). Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5420014122 

:

Klimas, Antanas (1987). The Lithuanian Participles: Their System and Functions. Lituanus 33 (1). ISSN 0024-5089. http://www.lituanus.org/1987/87_1_04.htm 2016109. 

Ramonienė, Meilutė; Pribušauskaitė, Joana (2008). Practical Grammar of Lithuanian. trans. Dainora V. Kupčinskas. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 9789955231493 

:

262004 

 2007ISBN 9784560067871 

41992ISBN 4-385-15212-8 

:
  • Vaičiulytė-Romančuk, Ona (2006). Gramatyka języka litewskiego: Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami. Warszawa: Ex Libris Galeria Polskiej Książki Sp. z o.o. ISBN 83-89913-18-6. NCID BB13993640 

辞書[編集]

リトアニア語辞書
  • Norkaitienė, Milda, Rita Šepetytė, and Zita Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955000627
リトアニア・英語辞書
  • Piesarskas, Bronius, and Bronius Svecevičius. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2009. ISBN 9986465567
  • (兼英語・リトアニア語辞書) Martsinkyavitshute, Victoria. Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books, 2012. ISBN 978-0-7818-0151-5
英語・リトアニア語辞書
  • Svecevičius, Bronius. Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2004. ISBN 9986465516
リトアニア・日本語辞書
漢字・リトアニア語辞書
オンライン辞書

関連項目[編集]